nusverti

nusver̃ti, nùsveria, nùsvėrė Š, nusvérti, nùsveria, nusvė́rė 1. tr. SD387, R390, MŽ525, N, K, NdŽ, Vgr, Slnt, Jrb, Slč atsverti, pasverti: Nusver̃k man svarą druskos KI34. Nùsvertus grūdus pildavo į vieną krūvą Smln. Su bezmėnu svėriau, gal i blogai nùsvėriau Krš. Ot, sako, auksą nùsveria – baisus tikslumas Slm. ^ Tep nùsvėrė kap ant Dubicko bezmėno Gs. | refl. tr. SD388, MŽ, N, K. ║ pajėgti, galėti pasverti: Ką anas nusver̃s, tasai bezmėnas Trgn. 2. intr. būti tam tikro svorio, sunkumo: Idant tavo strova ... nusvertų dvi dešimti siklių BBEz4,10. ^ Par ilgą kelionę ir adata pūdą nusveria LTR(Slk). 3. tr. viršyti svoriu: Atsistojo abi žmonos ant svarstyklių. Jonuko žmona nusvėrė pono žmoną LTR(Ukm). | prk.: Matydamas aplinkui nepažįstamus veidus, nesikankinsi galvodamas, kuriame iš jų gėris nusveria blogį J.Avyž. 4. tr. sveriant apsukti, apsverti: Linus parduodamas man Jonas nùsvėrė du kilu NdŽ. Druską sverdamas tris svarus nùsvėrė Vlkv. Ans geros širdies: žmoguo nenū̃svera Šts. 5. tr. Sut, N, DŽ¹ svoriu nulenkti žemyn: Nusvė́riau aš tą galą lentos, matai – aš sunkesnis J. Lig tik vienas daiktas kiek sunkesnis, tuoj nusveria lėkštelę žemyn rš. ^ Nusver̃s akmenėliai kad ir kietą sprandą (blogi darbai ir galingą pažemins) Skr. | refl. Sut. 6. tr. DŽ, NdŽ, Lkv, Vkš, Rm, Ds, Klt, Lš, Asv išvarginti, įskaudinti svoriu, nuspausti: Kailiniai pečius nùsvėrė, esu lyg sudaužytas Šts. Naščiai pečius nū̃svėrė Up. Tie akiniai yra sunki – nosį nùsvera Kl. Muno drabūželius lytus tiek įmirkė, ka su pačiu velniu nùsvėrė pečius, lig parejau Plt. Šitas nuometėlis, miško lauželis, nugisver̃sgi baltą galvelę (rd.) Jž. ^ Ir maža našta nùsveria par ilgą kelią Vj. 7. tr. nusvarinti, nulenkti: Eina galvą nusvė̃ręs ant krūtinės NdŽ. Dainušnykas pasigėrė, žemyn galvą jau nusvėrė LTR(Ukm). Tyli beržai, nusvėrę verklias šakas J.Balt. Štai prasideda daržai su galvas nusvėrusiomis saulėgrąžomis rš. | refl. tr., intr.: Nusvėręs[is] galvą timsojo S.Dauk. Žemyn galvą nusisvė̃ręs Žr. Supainioti [plaukai] sklaidėsi ant galvos, ant kaktos nuosisverdami I. Beržo šakelė vėl nusisvėrė, slauni giminėlė vėl išsiskyrė LTR. ║ refl. SD161 lenkiantis per ką nusvirti: Abu nusisvėrė žemyn, laikydamiesi [vagono] lentynos krašto J.Balt. Da nė pusę neišgėrė – nuo žirgelio nusisvėrė LTR(Pn). 8. refl. nukrypti, nusisukti: Debesis nusìsvėrė į kitą šoną, gal pas mus šiandie nebelis Pg. 9. refl. nudribti, nukarti: Kiaulės papilvė šituo laiku žymiai nusisvė́rė Trgn. 10. tr., intr. NdŽ prk. nulemti: Tas įvykis nùsvėrė jo ateitį DŽ. Gailiuos rankas susitepęs, nors praktiškai mano darbai nieko nenusvėrė Vaižg. Nieko negaliu tau prižadėti: tėvų žodis viską nusver̃s Vkš. Kaimo susirinkimuose jo balsas daugiausia nusverdavo rš. Ne visur gudrumas viską nusveria! J.Jabl. 11. tr. prk. apsvarstyti, įvertinti: Žodį nusver̃ti KI34. Tie nenusvėrę penkių minučių laiko svarbumo J.Jabl. 12. tr. prk. nutarti, nuspręsti: Negaliu nusver̃t – eit ar neit Rs. Čia sunku nusvert, kas išeis iš bylos Vlkv. Ką ten taip gali nūsver̃ti paprastas žmogus! Pvn. | refl.: Jie ilgai laikėsi nuošaliai, negalėdami šiuo metu nusisverti Vaižg. Galutinai nusisvėrė parduoti ūkį rš. Žmogus nusìsveras, numano smertį DūnŽ. \ sverti; antsverti; apsverti; atsverti; dasverti; įsverti; išsverti; nusverti; pasverti; persverti; prasverti; prisverti; susverti; užsverti